Fęrsluflokkur: Trśmįl og sišferši

Blóš Krists og Grališ Helga

Hef undanfarna daga veriš aš lesa mjög svo umdeilda bók eftir žį félaga Michael Baigent, Richard Leigh og Henry Loncoln, en sameiginlega eru žeir skrifašir fyrir bókinni Blóš Krists og Gralinu Helga. Bókin kom fyrst śt 1982 og er unniš śr heimildaržęttinum Cronicle į BBC og voru sżndir į įrunum 1970-80.
Eins og segir ķ inngangi bókarinnar žį mį rekja upphaf bókarinnar til įrsins 1969, en žį hafši Michael Baigent rekist į rit eitt žar sem fjallaš var um prest sem talinn er aš hafa “fundiš” fjįrsjóš. Hann lżsir bókinni sem spennu- og skemmtisögu og sagna varš til žess aš įhugi hans vaknaši til aš rannsaka žessa sögu betur, leyndardóm Rennes-le-Chāteau og prestsins Bérenger Sauničre.
En hver er leyndardómurinn, kann einhver aš spyrja? Jś, allir muna eftir bókinni og myndinni DaVincy Code en žar fer Dan Brown meš kenningar sem hristu heldur betur upp ķ kirkjunnar mönnum. Einnig muna allir aš Dan Brown var einnig sakašur um ritstuld og nżtt sér hugmyndir Michael įn žess aš nefna svo mikiš į bókina Blóš Krists og Gralinu helga.  Framan af rekur Micahel sögu musterisriddarana, Sķonsreglunnar, Vķsigota, ęttartölu Mervķkinga og tengst žeirra viš landiš helga į tķmum krossferšarinnar. Viš žekkjum öll žessa sögu. Eša žekkjum viš hana?
Žessi saga var reyndar ekki žaš sem vakti įhuga minn ķ bókinni, heldur vanga veltur og kenningar un Marķu Magdalenu og Jesśs. Voru žau hjón? Įttu žau barn eša börn saman? Var krossfestingin svišsett eša lifši Jesśs jafnvel krossfestinguna af? Er blóšlķna Jesśs ķ gegnum Mervķkinga ķ Frakklandi?
Žetta eru stórar vangaveltur og hrekja žeir biblķusöguna śt frį sagnfręšilegum pęlingum og komast aš žessari nišurstöšu.
 
Varšandi Marķu Magdalenu, žį er aš finna ķ gömlum apokrżfu bókum aš hśn hafi flśiš til Frakklands eftir krossfestinguna og boriš meš sér grališ Helga (Sang Real) og töldu margir aš hér vęri um aš ręša bikar eša skįl en samkvęmt kenningunum er grališ helga ęttbogi Jesśs. Einnig vilja žeir meina aš Marķa Magdalena hafi veriš komin af stórri og rķkri fjölskyldu af ętt Benjamķns, en ekki veriš skękja eša gešveik kerling sem Jesśs hreinsaši af illum öndum. Einnig vilja höfundar meina aš Marķa hafi veriš frį Magdal en ekki heitiš Magdalena! Einnig telja žeir aš Marķa sé sama Marķa og getiš er ķ sögunni af Marķu og Mörtu,en žęr įttu bróšir sem hét Lazarus! Og til aš kóróna kenninguna žį hafi brśškaupiš ķ Kana, žar sem Jesśs breytti vatni ķ vķn, veriš brśškaup hans sjįlf og Marķu! Allavega, Gyšingar į tķmum Jesś giftu sig ķ kringum 16 įra aldurinn og:

“ … ķ ljósi menningarhefšarinnar er afar ósennilegt aš Jesś hafi ekki kvęnst alllöngu įšur en hann hóf aš predika. Hefši hann haldiš fast viš einlķfi hefši hann valdiš óróa, višbrögšum sem hefšu skiliš eftir sig spor. Žess vegna er žögn gušspjallanna ķ žessu atriši ekki röksemd fyrir žvķ aš hann hafi veriš ókvęntur, heldur žvert į móti. Ķ samfélagi Gyšinga į žessum tķma hefši einlķfi veriš svo óvenjulegt aš žaš hefši vakiš mikla athygli og kallaš į athugasemdir.” (bls. 365. Blóš Krists og  Grališ helga).

Og samkvęmt įkvęšum Talmśd um žetta efni eru skżr: Ókvęntur mašur mį ekki vera kennari!


Žį er komiš aš krossfestingunni. samkvęmt Biblķunni var Jesś krossfestur aš morgni föstudags og lįtinn um kvöldiš. Samkvęmt Rómverskum skrifum um krossfestinguna, žį getur mašur lifaš ķ 1 til 7 daga į krossinum svo framarlega aš sį krossfesti hafi einhvern stušning, ž.e. ef fętur voru ekki brotnar undan žeim krossfesta, eins og lķst er ķ Rómverskum sögnum frį žessum tķma. Annaš er athyglisvert er žaš aš ef Rómverja į annaš borš krossfestu einhvern, var alveg śtilokaš aš žeir afhentu fjölskyldu hins krossfesta lķkamann, heldur var hann lįtinn hanga lengi į eftir og uršašur sķšan. Einnig er nokkuš vķst aš ef Jesś hafi fengiš edikblöndu eša edik aš drekka, žį mį gera rįš fyrir aš hann myndi hressast viš žaš, en Biblķan segir aš hann hafi gefiš upp andann stuttu seinna.
Svo ber žeim gušspjallamönnum hreinlega ekki saman hvernig krossfestinginn bar aš, undanfara hennar og eftirmįla. Žaš vita žeir sem lesiš hafa Biblķuna hvaš įtt er viš.

“Krossfestingin, eins og Rómverjar framkvęmdu hana, fylgdi nįkvęmum reglum. Žegar dómur var fallinn var fórnarlambiš hżtt og višnįmsžróttur žess minnkaš vegna blóšmissis. Sķšan voru śtréttir handleggir festir viš žungan bjįlka, oftast meš lešurreimum en stundum meš nöglum. Bjįlkinn var sķšan lagšur lóšrétt yfir hįls og heršar fórnarlambsins og žaš sķšan leitt į aftökustašinn meš bjįlkann į heršunum. Žar var bjįlkinn reistur og festur viš staur eša stólpa og fórnarlambiš lįtiš hanga į honum.
Fórnarlambiš sem hékk į höndunum, gat ekki nįš andanum, nema fęturnir vęru einnig festir viš krossinn, en žį gat viškomandi stigiš ķ fótinn og létt žannig į žrżstingnum į brjóstinu.” (bls. 387, Blóš Krists og  Grališ helga)

Svo er žaš Kristnidómurinn. Hvernig Kristin trś var lögleidd ķ Rómarķki og hvaša gušspjöll voru valin ķ hiš helga rit. Til eru rit sem ganga undir heitinu Apokrżfu og er talin geyma žau gušspjöll sem fengu ekki sess ķ Biblķunni, eins og Tómasargušspjalliš, žį er ekki fjallaš um Jesś sem gušlegan mann, heldur mannlegan. Konstantķnus nżtti sér gušspjöllin til aš setja saman rit sem fell aš Rómverskum sišum og trśarbrögšum, ein og mörg dęmi sanna ķ heišnum trśarbrögšum. Hinn kristni heimur heldur uppį fęšingu Jesś 25. desember žó vitaš sé aš hann hafi fęšst 6. janśar. Venjulegur Rómveri sętti sig frekar viš kristna trś, žegar bśiš var aš fella hana aš rómverskum sišum. Rómverjar trśšu į ódaušleika guša sinna og Konstantķnus var sóldżrkandi.

Ég ętla ekki aš eyša meiri tķma ķ aš fjalla um efni bókarinnar en hvet alla aš lesa žessa bók. Hśn er skemmtileg og fręšandi. Kannski ekki “heilagur sannleikur” frekar en Biblķan en vekur upp spurningar.

Nżtt lękningaundur?

Jęja, einhver ašili ķ Hvķtasunnusöfnušinum, telur sig hafa krafta til aš "af-homma" fólk meš góšum įrangri! Ok, gott hjį honum. Ég hélt aš Gunnar ķ Krossinum vęri meš einkaleyfi į žessu. Ég spyr, fyrst svona trśarhópur telur sig geta "lagaš" ešli mannsins meš yfir-handar-lagningu og ameni, hvers vegna laga žeir žį ekki hinn eitraša huga barnanķšinga, moršingja, ökunķšinga, naušgara, eitulyfjasala, moršóšra forseta og rasista svo nokkur dęmi séu tekin? Žaš vęri veršugt verkefni fyrir žessa sjįlfskipušu aš vinna ķ slķku verkefni og ef žeir sżndu sama įrangur og žeir telja sig geta gert gagnvart samkynhneygšum, žį vęru žeir bara frįbęrir!

Bara spyr, žaš vęri nefnilega allt ķ lagi aš trśarhópur boši Gušstrś og allt, en žeir ęttu aš halda sig viš žaš.
Shocking


Um hneigš og isma

Jęja, žaš er ekki aš spyrja aš žvķ aš hinir "hreintrśušu" eru farin aš blanda saman tilfinningum mannskeppnunar saman viš glępi og isma. Hinir "hreintrśušu" hljóta žį ķ gegnum tķšina hafa veriš "hneigšir" til glępa, žvķ aš mankynsagan segir okkur aš hér įšur fyrr, įšur en einhver fattaši uppį Netinu, žį fóru menn grįir fyrir jįrnum ķ Krossferšir og drįpu mann og annan. Žį "hneigšust" menn til til aš "bjarga" trśnni śr höndum hinna ótrśušu, žó svo aš žeir trśšu reyndar į sama Gušinn, bara trśšu ekki į sama spįmanninn. Į žeim tķma, ķ nafni trśarinnar, myrtu žessir trśfrelsarar saklausar konur og börn og žótti ekki tiltökumįl hjį žeim aš kveikja ķ nokkrum žorpum og borgum į leišinni til Landsins helga og į leišinni heim, sér til skemmtunar. Trśbręšur žeirra "hneigšust" lķka til aš brenna nokkra kellingar į bįli, af žvķ aš žęr "hneigšust" til trśvillu aš žeirra sögn og žótti bara smart į žeim myrkum mišalda aš stunda slķka skemmtun, allt ķ nafni trśarinnar. Žjóšir heimsins hafa ķ gegnum tķšina "hneigst" til aš stunda manndrįp į hvort öšru og köllušu žessar žjóšir sig Krisnar margar hverjar og ekki lagašst nś įstandiš ķ seinni heimstyrjöldinni, žegar kexruglašur gešklofi "hneigšist" til aš śtrżma gyšingum, žrįtt fyrir aš hann hafi sjįlfur veriš gyšingur a.m.k. einum žrišja og nżjasta dęmiš er aš afkomendur žessara sömu gyšinga eru nśna aš myrša saklaust fólk, bara vegna žess aš hinir "hneigjast" til aš vera į móti śtžennslustefnu og afskiptasemi žeirra. Bandarķkjaforseti, sem "hneigist" til aš trśa į Guš, eša hreinlega vera Hans hęgri hönd hér į jörš, "hneigist" til aš hamra į hryšjuverkamönnum, sem af einhverjum óśtskżranlegum įstęšum viršast "hneigjast" til aš vera Islamstrśar! Žannig aš sjį mį af žessu aš "hneig" er örugglega sjśkdómur! Ég myndi örugglega leggja viš hlustir ef bókstafstrśarmašurinn į Akureyri myndi nota ašstöšu sķna til aš benda okkur į "hneigšir" okkar til aš vera aš skipta sér af skošunum, löngunum, tilfiningum og draumum annara, ķ staš žess aš sętta sig viš manninn eins og hann er, virša skošanir og žį sem eru heišarlegir, ķ staš žess aš rįšast į homma og lesbķur! Eins og ég sagši einhverntķman viš vin minn, sem var aš tjį sig frekar ósęmilega um homann į nęsta borši: "Ég vildi miklu frekar umgangast 100 homma og lesbķur, sem vęru heišarleg viš hvort annaš og bęru viršingu fyrir umhverfi sķnu, en 1 kolruglušum, ofbeldis"hneigšum" hvķtum, gagnkynhneigšum bjįna!".
Veriš góš viš hvort annaš.

Trśboš

Er nżkominn inn ķ hlżjuna af stéttinni eftir aš tveir ungir Mormónar voru bśnir aš halda mig į "tjatti" um Mormónabók. Kręst! Hefur einhver lesiš Mormónabók? Ekki ég, aš minnsta kosti.
Ég bennti žeim veišimönnum į aš žeir vęru kannski ekki į réttum staš į plįnetunni! Ķslendingar vęru langtrśašastir af öllum, samkvęmt einhverri gamalli skošanakönnun! Hvort sem žaš vęri trś į JK eša Peninga eša hreinlega į eitthvaš annaš. Annars voru žeir įgętir, strįkarnir, tölušu ķslensku og allt, reynda svolķtiš bjagaš, en vel hęgt aš skilja žį. Kenndi žeim meira aš segja nżtt ķslenskt orš, sjįlfbošališi. Žeir voru įnęgšir meš žaš. Vildu endilega gefa mér bók, sem ég afžakkaši pennt, ętti nóg af bókum. Ętti meira aš segja Biblķu og žrjįr til fjórar śgįfur af Nżja Testamentinu frį Gideonfélaginu. Var reyndar aš reyna aš koma žvķ innķ umręšuna žessa nżju upplżsingar um Jśdas, sem Discovery var aš fjalla um ķ žętti į dögunum. Fręddi žį um aš Pįfinn ķ Róm vęri eitthvaš aš missa sig yfir žessum upplżsingum. Sį hér į trśarblogginu, aš įstęša fyrir öllum žessum miskilningi vęri röng žżšing į trśarritunum. Held aš žaš sé bara rétt.
Komiš hafa fram żmis rit ķ dagsljósiš, sem hafa valdiš trśarleištogum hugarangri, en hvaš vita žeir? Eru žeir upphaf og endir alls? Hvaš vitum viš um žessi mįl ķ raun? Voru kannski Guširnir geimfarar, eins og Eric von Döniken fjallar um ķ žrķriti sķnu?
Kannski eigum viš eftir aš upplżsa margt, en margt hefur fariš forgöršum, vegna žess aš menn hafa veriš išnir viš aš farga ritum, sem falla ekki aš žeim kenningum, sem trśarleištogar vilja halda ķ heišri, eingöngu til žess aš hafa stjórn į lżšnum. Allstašar er žessi "pólitķk" aš vasast ķ. Ętti ķ raun aš kalla žetta "trśartķk".

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband